- sulieti
- 1 sulíeti, -ja (sùleja), -jo 1. tr. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti PnmA. 2. tr. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta (d.) Nm. 3. tr. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo Als. | refl. tr.: Susiliek tu man teip užpakalį! Skr. 4. tr. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta Ds. | refl.: Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve rš. 5. refl. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo BsPIV239. 6. intr. suduoti, sušerti, sukirsti: Sulíeti (koja į žemę), sukirsti, suduoti J.Jabl. Kad neina, botagu sulíek! Rm. Sulíek per žemę! Rm. Sulíejau su votegu KlvrŽ. Vieną kartą tesulíejo, bet randą kelias dienas nešiojau Km. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų Vaižg. ^ Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras rš. \ lieti; antlieti; aplieti; atlieti; įlieti; išlieti; nulieti; palieti; perlieti; pielieti; pralieti; prilieti; sulieti; užlieti
Dictionary of the Lithuanian Language.